Kartais gyvenime gali atrodyti, kad viskas vyksta vis greičiau ir baisiau nei buvo prieš savaitę ir sukelti norą sustoti. Tokiais momentais gali būti naudinga prisiminti akimirką, kai viskas gyvenime atrodė ramu ir saugu.
Naudojimasis geresnių laikų atmintimi iš tikrųjų yra priemonė, galinti palaikyti mūsų savigarbos jausmą ir bendrą psichinę perspektyvą bei pusiausvyrą. Kai galvojame apie ankstesnius gyvenimo momentus, susiduriame su nostalgija, kurią galima apibūdinti kaip emociškai turtingą ankstesnio laiko, įvykio ar santykių, keliančių teigiamas ir laimingas asociacijas, vertinimą. Kai galvojate apie tai, kad jumis rūpinosi mylintys tėvai ar globėjai, galite pajusti tą patį saugumo ir šilumos jausmą, kurį jautėte prieš daugelį metų, dabar, šią akimirką. Prisimindami tuos teigiamus santykius ir pasitenkinimą ar džiaugsmą, galite pajusti fizinę šilumą širdyje, kuri plinta po visą kūną, ir galbūt net suvoksite, kad dabar, prisimindami tą laiką, šypsotės.
Šis ryšio su praeitimi jausmas gali suteikti jums vidinį postūmį, kuris leis geriau susidoroti su iššūkiais ar vienišumo jausmu, kurį jaučiate šiandien.
Nostalgija yra supergalia – ją galime įvaldyti kiekvienas
Nostalgija turi „supergalią” padėti mums geriau jaustis „dabar”, nes mus sujungia su teigiamais jausmais iš „tada”. Nostalgija gali padėti mums geriau jaustis savimi ir geriau kontroliuoti dabartines situacijas, jei sugebėsime tą pozityvumą nukreipti į konkrečius veiksmus arba pakeisti požiūrį į dabartį. Leisdami sau nostalgiškai prisiminti praeities įvykius taip pat padidinsite savo gyvenimo prasmės jausmą.
Nors prisiminti praeities laimės ir sėkmės laikotarpius gali būti karčiai saldu, ypač susidūrus su vienatve ar nesėkme, tyrimai rodo, kad šie prisiminimai keičia mūsų gyvenimą – jaučiamės labiau pajėgūs įveikti stresines situacijas, kai turime teigiamų prisiminimų, kurie mus palaiko ir palaiko.
Smegenys yra galingas organas, ir jos tvirtai remia teigiamų prisiminimų naudojimą kaip priemonę, stiprinančią mūsų prasmės pojūtį, socialinio ryšio jausmą ir savigarbos jausmą. Kartu tai stiprina pasitikėjimą mūsų gebėjimu valdyti dabartines sąlygas.
Pavojai, kylantys pasidavus praeities prisiminimams
Tačiau kai pradedame „gyventi praeitimi”, į savo gyvenimą galime pakviesti ne pačią geriausią psichinę savijautą, o galbūt ir fizinę gerovę. Kai pasiduodame prisiminimams apie tai, kaip viskas „buvo”, ir atsisakome atsižvelgti į tai, kas yra, galime pasijusti prislėgti dabartinių sąlygų ir prasčiau susidoroti su dabartiniais iššūkiais. Kai nesugebame priimti sprendimų dėl dabartinio iššūkio arba užstringame prisiminimuose apie geresnius praeities laikus, galime pasinerti į tokią būseną, kai „išjungiame” dabartį ir ignoruojame labai realias grėsmes ar galimybes dabar.
Svarbiausia leisti praeičiai mus paruošti dabarties veiksmams.
